1396-1397 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemeje kunigaikščio Vytauto apgyvendinti totoriai iki šių dienų išlaike savo tykibą, kurios kertinis akmuo: 'La ilaha illa'llah Muhammadur rasuli'llah' (Nėra kito dievo, iškyrus Dievą, ir Muhammadas yra Dievo pasiuntinys). Karingi totoria saugojo pilis ir valstybines sienas, todėl jų gyvenvietes kūrėsi aplink Vilnių, Trakus, Žemaitijos pasienyje, šalia Punios, Gardino, Naugarduko. 1631 m. atlikus totorių valdų LDK revizija, paaiškejo, kad Trakuose buvo 225 totorių namai, Vilniuje - 169, Ašmenos paviete - 135 ir Raižuose - 44 namai. Manoma, kad Lietuvoje mečetes pradėtos statyti XV a. pradžijoje, nors rašytiniuose šaltiniuose jos daugiausia minimos XVI a. Tai Trakų, Vilniaus, Gardino, Naugarduko, Daubutišku mečetes. Iš kitų šaltinių žinoma, kad XVIII a. LDK veikė iki 20 musulmonų maldos namų. 1975 m. Lietuvos territorijoje jau veikė Keturiasdešimt Totorių kaimo, Raižių, Prūdžionių prie Vokės, Nemežio, Lukiškių ir Vinkšnupių mečetes. 1857 m. Zarasų apskrityje buvo pastatyta Vidžių mečete. 1910 m vietoje sudegusios, pastatyta medinė mečetė Kaune. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos Respublikoje veikė Raižių, Vinkšnupių ir Kauno mečetes.

    Architektūros pavyzdžais mečečių statyboje buvo pranašo Muhammado namai Mekoje ir Medinoje - kvadrato formos nedideli pastatai su dvišlačiu stogu - tai Traku Lukiškių. Keturiasdešimt Totorių mečetes, arba trišlačiu stogu - Raižių, Lukiškių mečetes su nedideliu minaretu ant viršaus. Lietuvos totorų mečetes medinės, tik vienintelė Kauno mečetė, pastatyta 1933 m., yra mūrine ir iškiria savo naujovišku stiliumi. Medinės mečetes iš pirmo žvilgsnio panašios į kaimo bažnytėles, tik islamo pusmėnulis su žvilgždute išduota, jog tai musulmonų tikejimo maldos namai. Tai Keturiasdešimt Totorių ir Nemežio kaimų mečetes vekia. Medinės mečetes per savo gyvavimo metus daug kartų buvo restaurotos, perstatytos, pasikeitė jų fasadų apdalia, langai, stogų danga. Deja, dėl šių pakeitimų sakraliniai pastatai iš išores prarado savo auteniškumą.

Kauno mečete

Iš vidaus mečetes išilgai padalintos į vyru ir moterių puses, įejimai iš lauko taip pat yra atskiri, pamaldos vyksta vyrų puseje, kuri visada didesnė. Svarbus mečetes elementas yra mihrabas - niša, rodanti Mekos kryptį. Iš dešinės yra speciali pakyla su penkiais laipteliais, vadinama minbaru, iš kurios dvasininkas (imamas) skaito maldas arba bendrauja su tikinčaisiais. Ant mečetes sienų pakabinti muhirai - kaligrafiškai parašytos maldos iš Korano. Mečetes grindys išklotos kilimais ir mažais kilimeliais, vadinamis namazlyk. Ant kilimelių klūpo besimeldžiantieji, paleo sienas yra keletas suolų, skirtų senyvo amžiaus tikintesiems.

Kiekvienoje mečeteje yra lentynelė, ant kurios padėtos šventos knygos: chamailas(kišenine maldaknygė), tefsiras(Korano aiškinimas), tedžvidas (Korano skaitymo vadovėlis), kitabas (religinio ir pasaulietinino turinio rankraštis). Koranas (arabų kalba, reiškia 'dažnai skaitoma knyga') padėtas virš visu knygų.

Kiekvienos mečetes istorija yra ypatinga, turi daug tragiškų momentų, glaudžiai susijusi su Lietuvos istorija ir su daugelio žmonių likimais.